doklys

doklỹs, -ė̃ smob. (4), dóklis, -ė (1) Mžk žr. 2 dvoklys: Eik tu, doklỹ! Lp. Su tuo dokliù visai neprasidėk Vlkv. Tą dõklį pasiųsk, tai niekad neparneš, ko reikia Kš. Doklė̃ – nežino, kuri šiandien diena Pjv. Vedė tokią dõklę – toks ir gyvenimas Brt.